Kartu su oro temperatūra ir vėjo greičiu atmosferos slėgis yra pagrindinis meteorologų naudojamas orų prognozavimo matavimas. Kadangi matavimui naudojamas prietaisas yra barometras, rodmuo dar vadinamas barometriniu slėgiu. Barometrinio slėgio pokyčiai atsiranda dėl besikeičiančių sąlygų mūsų atmosferoje. Atmosferos pokyčiai lemia orų pokyčius, todėl barometrinio slėgio stebėjimas padeda mokslininkams numatyti vietinius orus.
Atmosferos slėgis
Atmosferos slėgis bet kurioje vietoje yra tik atmosferos svoris virš tos vietos. Nors aplinkinis oras atrodo daug nieko, oro kolona virš žmonių galvų yra šimtų mylių aukščio. Dėl tokio aukščio jis sveria tiek, kad jūros lygyje galėtų slėgti maždaug 1013,25 milibaro (14,7 svaro už kvadratinį colį) slėgį.
Aukštis ir atmosferos slėgis
Kadangi atmosferos slėgį lemia oro kolonėlės, esančios virš vietos, svoris, turėtų būti prasminga, kad kolonėlę trumpinant, svoris sumažėja. Būtent taip atsitinka, todėl einant nuo pajūrio iki kalno viršūnės barometrinis slėgis mažėja. Oro kolonėlė ne tik trumpėja, bet ir žemesniame aukštyje oras yra tankesnis. Štai kodėl aukštai kalnuose sunku kvėpuoti nei krante.
Meteorologai naudoja matematinę formulę, kad ištaisytų atmosferos slėgį, matuojamą dideliame aukštyje, iki standartinės vertės, kuri būtų jūros lygio. Jei jie neatliko šio skaičiavimo, jie negalėjo palyginti slėgio tarp dviejų vietų skirtinguose aukščiuose.
Aukšto ir žemo slėgio sistemos
Oras Žemės atmosferoje yra pastovus judėjimas. Oras ne tik juda aplink paviršių vėjo pavidalu, bet ir vienose vietose oras lėtai kyla, o kitur krinta. Vietose, kur oras krenta link paviršiaus, oro kolonos judėjimas žemyn šiek tiek padidina vietinį oro slėgį. Rezultatas yra šiek tiek didesnis nei įprastai to aukščio slėgis, kuris vadinamas aukštu slėgiu. Vietose, kur oras kyla, oro stulpelio svoris tik šiek tiek sumažėja, dėl to susidaro žemo slėgio sritis. Šie aukšto ir žemo slėgio regionai lėtai juda aplink paviršių.
Slėgio keitimas
Meteorologai stebi barometrinį slėgį, nes pokyčiai padeda numatyti kintančias oro sąlygas. Kai oras grimzta aukšto slėgio zonoje, jis sušyla ir išsiplečia, o tai sulėtina arba sustabdo debesų susidarymą. Paprastai kylantis barometrinis slėgis reiškia giedrą orą. Oras žemo slėgio zonoje kylant vėsėja, o tai turi priešingą efektą: atvėsus orui, susidaro daugiau debesų, kurie linkę atnešti debesuotus ir net audringus orus.
Kartu su kitais matavimais barometrinis slėgis yra raktas, padedantis meteorologams numatyti orą.
