Kameros kampo kadrų apibrėžimai

Kiekvienas paveikslėlis pasakoja istoriją. Nesvarbu, ar tai nejudantis kadras, ar filmas, kameros kampai daro įtaką tos istorijos išvaizdai, jausmui ir nuotaikai. Fotografai ir filmų kūrėjai tai žino ir sąmoningai renkasi kampus, kad formuotų ir sustiprintų savo darbo poveikį. Žinojimas, kaip ir kodėl kuriami šie kampai, gali padėti mėgėjams kurti patrauklesnius paveikslėlius ar filmus.

Akių aukštis

Akių lygio kampas yra labiausiai paplitęs kadras. Fotoaparatas pastatytas taip, kad objektas galėtų žiūrėti tiesiai į objektyvą, nejudindamas akių aukštyn ar žemyn - nesvarbu, ar subjektas iš tikrųjų žiūri į objektyvą, ar ne. Tai laikoma emociškai neutralia ir geriausiai naudojama tiesiam, faktiniam pristatymui.

Paukščio akis

Šis kadras nufotografuotas tiesiai virš objekto. Jie dažnai naudojami kaip įtvirtinantis kadras, norint nustatyti scenos vietą filmuose, jie taip pat gali užfiksuoti veiksmą ar objektus, kuriuos gali užgožti kitos figūros, žiūrint į žemės lygį. Šie kadrai dažnai daromi iš kranų ar lėktuvų. Mėgėjus su mažesniu biudžetu gali tekti tenkinti aukštomis kopėčiomis ar stogu.

Aukštas kampas

Žvelgiant iš žymiai aukščiau objekto aukščio, fotografavimas iš didelio kampo nustato kameros dominavimą. Jis naudojamas, kad objektas atrodytų silpnas, įbaugintas ar išsigandęs.

Žemas kampas

Mažo kampo kadras, nufotografuotas iš objekto akių lygio, sukuria priešingą įspūdį apie fotografavimą aukštu kampu. Tai priverčia subjektą pasirodyti dominuojančiu ar atsakingu.

Olandų pakreipimas

Olandų pakreipimas pasiekiamas pakreipiant kamerą, kad horizontas nebebūtų lygus. Protingai naudojant, tai gali suteikti neįprastą ar dramatišką perspektyvą. Padauginus filmo, tai gali dirginti žiūrovus.

Požiūris

Veiksmingas dažniausiai pasakojimuose, taško kampas naudojamas tam, kad žiūrovas susidarytų įspūdį, jog veiksmas įvyksta veikėjo akimis. Norint pasiekti šį efektą, kamera yra kruopščiai valdoma, kad imituotų aktoriaus judesį ir požiūrį. Pavyzdžiui, akies lygio kadrą, kai aktorius žvilgčioja į jos laikrodį, gali sekti P.O.V. artimas laikrodžio veido kadras, matyt, auditorijai atskleidžiantis tai, ką veikėjas ten mato.